Kas yra incoterms?

Tarptautinėje maisto pramonėje Incoterms (Tarptautinės komercinės sąlygos) supratimas yra svarbus sklandžiai prekybai tarp pirkėjų ir tiekėjų. Šios standartizuotos taisyklės, nustatytos Tarptautinės prekybos rūmų (ICC), apibrėžia pardavėjų ir pirkėjų atsakomybes tarptautinėse prekybos sutartyse. Incoterms nurodo, kas atsako už gabenimą, draudimą, muito mokesčius ir riziką kiekviename sandorio etape.

B2B maisto verslams teisingo Incoterm pasirinkimas gali reikšti skirtumą tarp sklandaus sandorio ir brangių nesusipratimų. Nesvarbu, ar prekiaujate biriomis grūdų kultūromis, šaldytu maistu, specialiais ingredientais ar perdirbtais produktais, teisingas Incoterm užtikrina aiškumą dėl sąnaudų paskirstymo, pristatymo įsipareigojimų ir teisinės atsakomybės.

‍

Kas yra Incoterms?

Incoterms yra visame pasaulyje pripažinta prekybos terminų sistema, apibrėžianti pirkėjų ir pardavėjų vaidmenis bei įsipareigojimus tarptautinėse operacijose. Naujausia versija, Incoterms 2020, apima 11 terminų, kurie reguliuoja rizikos, sąnaudų ir atsakomybės už transportavimą perdavimą.

Nuo jų įvedimo 1936 m. Incoterms periodiškai atnaujinami, kad atspindėtų pasaulinės prekybos pokyčius. Naujausia versija, Incoterms 2020, išaiškina atsakomybes tarptautinėse operacijose, palengvindama maisto įmonėms prekybos logistikos orientavimąsi. Pilna informacija ir oficialios taisyklės gali būti rastaTarptautinės prekybos rūmų (ICC) oficialioje svetainėje.

‍

11 Incoterms

Pagal Tarptautinės prekybos rūmų (ICC) Incoterms 2020, yra 11 Incoterms, apibrėžiančių pirkėjų ir pardavėjų atsakomybes tarptautinėje prekyboje. Šie Incoterms skirstomi į dvi grupes:

1. Incoterms bet kuriam transporto būdui (multimodaliniai) – 7 sąlygos:
   • EXW (Ex Works)– Pardavėjas pateikia prekes savo patalpose; nuo to momento visi kaštai ir rizika tenka pirkėjui.
   • FCA (Free Carrier)– Pardavėjas pristato prekes vežėjui arba į vietą, nurodytą pirkėjo.
   • CPT (Carriage Paid To)– Pardavėjas apmoka transporto išlaidas iki nurodyto paskirties vietos; pirkėjas prisiima riziką po prekių pristatymo vežėjui.
   • CIP (Carriage and Insurance Paid To)– Panašu į CPT, tačiau pardavėjas taip pat suteikia minimalią draudimo apsaugą.
   • DAP (Delivered at Place)– Pardavėjas pristato prekes į nurodytą vietą; pirkėjas atsako už importo muito formalumus ir muitus.
   • DPU (Delivered at Place Unloaded)– Pardavėjas pristato prekes į paskirties vietą ir yra atsakingas už iškrovimą.
   • DDP (Delivered Duty Paid)– Pardavėjas padengia visas išlaidas, įskaitant muito formalumus ir mokesčius, pristatydamas iki pirkėjo vietos.
2. Incoterms jūros ir vidaus vandens kelių transportui – 4 sąlygos:
   • FAS (Free Alongside Ship)– Pardavėjas pristato prekes prie laivo šonų pakrovimo uoste; nuo to momento pirkėjas perima atsakomybę.
   • FOB (Free on Board)– Pardavėjas įkelia prekes į laivą; nuo šio momento rizika pereina pirkėjui.
   • CFR (Cost and Freight)– Pardavėjas apmoka transporto išlaidas iki paskirties uosto; pirkėjas prisiima riziką, kai prekės įkeliamos į laivą.
   • CIF (Cost, Insurance, and Freight)– Panašu į CFR, tačiau pardavėjas taip pat suteikia minimalią draudimo apsaugą.

‍

Kodėl Incoterms svarbūs maisto pramonėje

B2B maistopramonėje, Incoterms yra ypač svarbūs, nes jie:

• Aiškiai nustato, kas atsako už transportavimą, draudimą ir muito mokesčius.
• Padeda tiekėjams ir pirkėjams derėtis dėl sutarčių su minimaliais nesusipratimais.
• Užtikrina atitiktį importo/eksporto reguliavimams, kas yra labai svarbu gendantiems maisto produktams.
• Sumažina rizikassusijusias su temperatūrai jautriomis prekėmis, tokiomis kaip Džiovinti Vaisiai.

Netinkamai parinktas Incoterm gali sukelti netikėtas išlaidas, vėlavimus ir galimą produkto sugadinimą, todėl labai svarbu, kad maisto įmonės pasirinktų sąlygas, atitinkančias jų gabenimo ir logistikos strategijas.‍

‍

Dažniausiai naudojami Incoterms maisto pramonėje

EXW (Ex Works)

• Pirkėjas buyeryra atsakingas už visas transportavimo išlaidas ir rizikas.
• Dažnai naudojama, kai pirkėjai turi savo logistikos ir krovinių tvarkymo galimybes.
• Netinkama gendantiems maisto produktamsdėl pailgėjusios pirkėjo atsakomybės.

FOB (Free on Board)

• Pardavėjas selleratsako už prekių pristatymą iki išvykimo uosto.
• Pirkėjas buyerprisiima atsakomybę nuo prekių įkėlimo į laivą.
• Dažnai naudojamas didmeninėms grūdų, kavos ir šaldytų jūros gėrybių siuntoms.

CIF (Cost, Insurance, and Freight)

• Pardavėjas sellerapmoka krovinius ir draudimą iki prekių atvykimo į paskirties uostą.
• Pirkėjas buyerprisiima atsakomybę, kai siunta atvyksta į paskirties vietą.
• Tinka tolimo atstumo siuntoms su pakuotu maistu ir žaliavomis.

DAP (Delivered at Place)

• Pardavėjas selleryra atsakingas už prekių pristatymą į nurodytą vietą.
• Pirkėjas buyeratlieka mucho formalumus ir sumoka importo muitus.
• Naudinga B2B pirkėjams, kuriems reikalingas nuo durų iki durų pristatymas maisto ingredientų.

DDP (Delivered Duty Paid)

• Pardavėjas sellerpadengia visas išlaidas, įskaitant muito formalumus ir mokesčius.
• Tinka aukštos vertės specialiems ingredientams, kuriems taikomos griežtos importo taisyklės.
• Pirkėjai gauna viską įskaičiuojančią kainų struktūrą ir minimalias atsakomybes.

‍

Kaip pasirinkti tinkamą Incoterm savo maisto verslui

Renkantis Incoterm, maisto įmonės turėtų apsvarstyti:

• Produkto tipas: Gendančios prekės reikalauja greitesnių ir patikimesnių sąlygų.
• Logistikos galimybės: Ar galite patys tvarkyti gabenimą, muita ir draudimą?
• Importo/eksporto taisyklės: Kai kurios šalys turi griežtas maisto saugos atitikties taisykles.
• Rizikos tolerancija: Ar esate pasirengę prisiimti atsakomybę už vėlavimus, žalą ar papildomas išlaidas?

Pavyzdžiui, Europos platintojas įsigyjantis ekologišką kakavą iš Afrikos gali teikti pirmenybę CIF kad siunta būtų apdrausta ir pristatyta į jų vietinį uostą, tuo tarpu didmeninis Ryžiai eksportuotojas iš Azijos gali pasirinkti FOB kad valdytų savo riziką.‍

‍

Dažnos klaidos, kurių reikėtų vengti

Netinkamas Incoterm pasirinkimas gali lemti brangias klaidas, siuntų vėlavimus ir nereikalingas rizikas. Viena dažniausių klaidų yra netinkamo Incoterm pasirinkimas gendančioms prekėms. Pavyzdžiui, pasikliauti sąlygomis tokiomis kaip EXW (Ex Works) arba FOB (Free on Board) neįvertinus temperatūrai jautrių maisto produktų logistikos reikalavimų gali išplėsti riziką. Jei pirkėjas neturi kontrolės dėl šaldomo transporto, prekės gali sugesti dar neprivažiavus paskirties vietos.

Kitas dažnas klausimas yra nesupratimas dėl sąnaudų atsakomybės tarp pirkėjo ir pardavėjo. Kai kurios įmonės nepaskaičiuoja papildomų išlaidų, tokių kaip importo muito mokesčiai, draudimas ar vidaus transportas, kas lemia netikėtas finansines naštas. Pavyzdžiui, pirkėjas, sutikęs CIF (Cost, Insurance, and Freight) sutartį, gali manyti, kad visos išlaidos padengtos, tik atvykus sužinoti, kad vietinis uosto aptarnavimas ir importo muito mokesčiai išlieka jo atsakomybė.

Neužtikrinus tinkamo draudimo aprėpties yra dar viena klaida, ypač naudojant CIF. Nors CIF reikalauja, kad pardavėjas suteiktų draudimą, minimali aprėptis gali būti nepakankama aukštos vertės ar trapiems maisto produktams. Pirkėjai turėtų visuomet aiškiai išsiaiškinti draudimo sąlygas ir apsvarstyti papildomą draudimą apsaugai nuo netikėtų incidentų, tokių kaip žala ar užteršimas tranzito metu.

Galiausiai, ignoruoti konkrečios šalies muitines taisykles gali sukelti muitinimo vėlavimus, baudų arba net siuntos atmetimą. Kai kurios šalys turi griežtas importo taisykles dėl maisto saugos, ženklinimo ir sertifikavimo, ir Incoterm pasirinkimas neatsižvelgiant į šiuos reikalavimus gali sutrikdyti prekybos operacijas. Norint to išvengti, įmonės turi užtikrinti, kad pasirinktas Incoterm atitiktų paskirties šalies reguliavimo sistemą ir importo procedūras.

‍